Medicininė diagnozė – celiakija

Pasaulio produktai Gyvenimas be glitimo

Jei įtariate celiakiją, apsilankykite pas gydytoją

Manote, kad jūsų simptomų priežastis gali būti celiakija? Tuomet nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei jums įtariama celiakija, gydytojas skirs pasidaryti kraujo tyrimą, kurį atliekant bus ieškoma specialių antikūnų. 

Celiakija sergantiems žmonėms vartojamas glitimas pažeidžia plonosios žarnos gleivinę. Kad galėtų gyventi nepatirdami simptomų, jie turi visą gyvenimą maitintis nevartodami glitimo. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad grūdai su glitimu gali sukelti ir kitų sveikatos sutrikimų, labai svarbu gauti patikimą medicininę diagnozę.  

Celiakija yra autoimuninė liga, kuri gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje ir pasireikšti labai įvairiais simptomais. Šią ligą sukelia glitimas, randamas tokiuose grūduose, kaip kviečiai, rugiai ir miežiai. Celiakija sergantiems žmonėms maisto produktų, kuriuose yra glitimo, vartojimas sukelia lėtinį plonosios žarnos uždegimą.  

Gleivinės pažeidimas ir maistinių medžiagų trūkumas 

Įprastai plonosios žarnos gleivinėje yra milijonai mažyčių gaurelių, kurie padidina plonosios žarnos paviršių ir taip potencialiai leidžia įsisavinti daugiau maistinių medžiagų. Celiakija sergančių žmonių žarnyno gleivinė yra taip stipriai pažeista uždegimo, kad gaureliai suplokštėja ir kūnas šių medžiagų nebepasisavina pakankamai. Dėl to organizmas gali būti tinkamai neaprūpinamas vitaminais ir mineralais, pavyzdžiui, vitaminu B12, geležimi ar kalciu. Negydoma celiakija gali sukelti antrinius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, mažakraujystę ar osteoporozę. 

Visų pirma – kraujo tyrimas, tada – plonosios žarnos biopsija 

Tačiau, jei celiakija sergantys žmonės laikosi griežtos dietos be glitimo, normali žarnyno gleivinė atsinaujina ir jie gali gyventi nejausdami simptomų. Todėl itin svarbu gauti patikimą medicininę diagnozę. Norint užtikrinti, kad diagnozė būtų teisinga, prieš atliekant tyrimą, svarbu neatsisakyti glitimo. Kitaip rezultatai gali būti iškraipyti. Atvykus pas gydytoją pacientui, kuriam įtariama celiakija, pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas ir ieškoma celiakijai būdingų antikūnų. Kad šis tyrimas būtų reikšmingas, taip pat nustatomas ir bendras imunoglobulino A (IgA) lygis. Jei antikūnų aptinkama, diagnozei patvirtinti atliekama plonosios žarnos biopsija. Tam endoskopiniu būdu paimamas mažytis gleivinės mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Jei pastebima neįprastų žarnyno gleivinės pokyčių, pacientui diagnozuojama celiakija. 

Kitos su kviečių vartojimu susijusios ligos 

Patikima medicininė diagnozė labai svarbi ir dėl to, kad pasitaiko kitų ligų, kurias sukelia grūdai, turintys glitimo. 

  • Alergijos kviečiams varginamų asmenų imuninė sistema reaguoja į tai, kas įprastai yra nekenksmingi kviečių komponentai. Šie žmonės turi laikytis dietos be kviečių, tačiau be jokių problemų gali vartoti kitus glitimo turinčius grūdus.  
  • Jautrumo glitimui ir kviečiams simptomai susiję su padidėjusiu jautrumu glitimui ir kviečių komponentams. Jei kaip simptomų priežastys celiakija ir alergija kviečiams atmetamos, jautrumo glitimui ir kviečiams diagnozė grindžiama tuo, kad laikantis dietos be glitimo simptomai sumažėja.  
  • Jei atmetama celiakija, jautrumas glitimui ir kviečiams bei alergija kviečiams, kaip su grūdų vartojimu susijęs sveikatos sutrikimas gali būti nustatomas dirgliosios žarnos sindromas. Kai kuriems žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), teigiamą poveikį turi dieta vartojant mažiau vadinamųjų FODMAP (trumposios grandinės fermentuoti angliavandeniai). Vakarų pasaulio racione kviečiai yra pagrindinis FODMAP šaltinis.