Celiakija – klinikinis chameleonas

Daugybė įvairių simptomų ir greta patiriamų sveikatos sutrikimų

Įtariate, kad jūsų jaučiamus simptomus sukelia glitimas? Jei taip, jums tikrai bus įdomu sužinoti, kokie gali būti celiakijos požymiai ir kokie kiti sveikatos sutrikimai gali būti susiję su šia liga. 

Celiakija pasireiškia daugybe simptomų – nuo pilvo pūtimo iki ant odos iškylančių pūslių. Greta gali atsirasti laktozės netoleravimas, osteoporozė ir kiti sutrikimai. Ši autoimuninė liga pirmą kartą gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek vyresniame amžiuje. Dėl tokios simptomų įvairovės celiakija yra tikras chameleonas ir ją diagnozuoti gali būti labai sudėtinga.  

Celiakija sergantiems žmonėms glitimo vartojimas sukelia lėtinį plonosios žarnos uždegimą. Tai gali paveikti skirtingus kūno organus ir sistemas bei pasireikšti įvairiais skirtingo stiprumo simptomais. Celiakija gali būti ir besimptomė. Kadangi liga reiškiasi įvairiai, didelė dalis atvejų gali būti nediagnozuojami daugybę metų. Vis dėlto, kadangi visų tipų celiakija yra susijusi su ilgalaikiais plonosios žarnos gleivinės pažeidimais, jei tik įtariate šią ligą, labai svarbu kreiptis į gydytoją. 

Galimi celiakijos simptomai 

Celiakija pažeidžia žarnos gleivinės gaurelius, dažnai (bet ne visada) sukeldama virškinimo trakto simptomus. Tačiau ji gali būti ir gerokai bendresnių simptomų priežastis, jaučiamų už žarnyno ribų. Ilguoju laikotarpiu lėtinis plonosios žarnos uždegimas neleidžia kūnui pasisavinti svarbių maistinių medžiagų ir dėl to kai kurių jų ima trūkti.  

Virškinimo trakto simptomai 

pavyzdžiui, 

• viduriavimas arba vidurių užkietėjimas,  
• vėmimas su arba be pykinimo,  
• pilnumo pojūtis pavalgius,  
• pūtimas,  

• pilvo skausmas arba sunkumas.

Bendro pobūdžio simptomai: 

pavyzdžiui, 

• nepaaiškinamas svorio kritimas, 
• nuovargis, 
• raumenų silpnumas arba skausmas, 
• sąnarių skausmas, sutrikę judesiai, 
• pasikartojantys burnos skausmai, 
• sulėtėjęs vaikų augimas. 

Jei bet kuris iš šių simptomų trunka ilgiau kaip keturias savaites, specialistai pataria išsitirti dėl celiakijos.  

Kartu su celiakija patiriami sveikatos sutrikimai 

Taip pat reikėtų išsitirti dėl celiakijos, jei gavote nepaaiškinamus laboratorinių tyrimų rezultatus, nukrypusius nuo normos. Pavyzdžiui, dėl nepaaiškinamų priežasčių trūksta vitaminų ar mineralų, ypač vitamino B12, folio rūgšties, geležies arba kalcio. Tokios ligos, kaip mažakraujystė ar osteoporozė, taip pat gali būti susijusios su celiakija. Padidėjęs kepenų fermentų (aminotransferazės) lygis irgi gali būti celiakijos požymis. Tačiau galimai kartu patiriamų sutrikimų sąrašas dar ilgesnis ir į jį įeina plaukų slinkimas, laktozės netoleravimas, migrena, depresija, sąnarių problemos, neurologiniai sutrikimai ir nevaisingumas. Taip pat pastebėta daug kitų požymių ir simptomų, išryškėjančių kartu su celiakija. Pavyzdžiui, celiakija gali pasireikšti pūsleliniu dermatitu, kuriam būdingas niežulį keliantis bėrimas, raudonos dėmės ir pūslės. 

Asmenys, turintys didesnę riziką susirgti celiakija 

Kai kurie asmenys genetiškai turi didesnę riziką susirgti celiakija, pavyzdžiui, jei jų pirmos eilės giminaitis sirgo šia liga. Asmenys su tokiais genetiniais sindromais, kaip Dauno, Ternerio ar Viljamso sindromai, taip pat turėtų būti ištirti dėl celiakijos. Tam tikromis autoimuninėmis ligomis sergantys žmonės irgi turi didesnę riziką susirgti celiakija. Tokios ligos yra: 

• 1 tipo diabetas; 
• autoimuninės kepenų ligos; 

• Hašimoto tiroiditas ir Greivso liga; 
• reumatoidinis artritas. 

„Liga gali pasireikšti skirtingais būdais, todėl medicininėje praktikoje turime svarstyti celiakijos galimybę matydami įvairius simptomus ir tyrimų rezultatus. Tam tikras kraujo tyrimas gali padėti nustatyti celiakiją, kuri yra tikras klinikinis chameleonas.“ (Dr. Petra Zantl, bendrosios praktikos gydytoja) 

Manote, kad galite sirgti celiakija? Tuomet apsilankykite pas gydytoją. 

Kad ir kokie būtų simptomai, gretutiniai sveikatos sutrikimai ar rizikos veiksniai, reikia apsilankyti pas gydytoją, jei įtariate, kad galite sirgti celiakija. Pirmas žingsnis – kraujo tyrimas. Jei aptinkama konkrečių antikūnų, rezultatai patvirtinami paėmus plonosios žarnos biopsiją. Jei diagnozė patvirtinama, plonajai žarnai visiškai atsistatyti gali padėti griežta mityba be glitimo. Įsidėmėkite: prieš tyrimus atsisakyti glitimo nereikia, nes tai gali iškraipyti rezultatus.